Tai, ko negalima pamiršti apie taupymą ir kaupimą

Kartais gali atrodyti, kad apie taupymą jau žinome viską ir nebėra čia apie ką kalbėti. Vis dėlto senos tiesos neretai užsimiršta, ypač kai padaugėja pagundų ir galimybių. Tad pateikiame tai, ką  verta prisiminti siekiant susikurti tvarią finansinę gerovę.

  • Kiekviena šeima turi turėti savo banką – asmeninį biudžetą. Nuolat stebėkite savo finansinę situaciją ir darykite pajamų ir išlaidų balansą. Asmeninis biudžetas padės suvaldyti pinigų srautus sumažėjus pajamoms, o joms pradėjus augti pasitarnaus kuriant didesnę finansinę gerovę ir siekiant užsibrėžtų tikslų.
  • Pirmiausia mokėkite sau. Svarbu, kad skirstydami savo pajamas pirmiausia atsidėtumėte kaupimui skirtą sumą ir tik tuomet pagal likusią sumą planuotumėte mėnesio išlaidas. Jei planuosite atidėti tik tai, kas liks, dažnai gali nieko ir nelikti…
  • Tikslo link eikite mažais, bet užtikrintais žingsniais. Aiškiai nusistatykite savo finansinius tikslus ir suteikite išlaidoms prioritetus. Tai padės skirstant pajamas, renkantis taupymo ir kaupimo priemones ir kartu motyvuos finansinės elgsenos pokyčiams. Jūsų finansiniai prioritetai turėtų rikiuotis nuo rezervo kaupimo „juodai dienai”. Tuomet reikėtų pagalvoti apie apsaugą (bent jau pagrindinio šeimos pajamų gavėjo ar gavėjų draudimą), apie kaupimą vaikų ateičiai ir savo pačių pensijai. Ir tik tuomet ieškokite investavimo galimybių. Kitaip tariant, pirmiausia turėtumėte rūpintis finansinio turto sukaupimu ir jo apsauga. Turto augimas ar grąža – jau kitas žingsnelis.
  • Žvelkite su perspektyva. Nuo tikslo priklausys kaupimo laikotarpis bei, žinoma, rizika, kurią galite prisiimti. Tikslai gali būti tiek trumpalaikiai (atostogoms, šventei, didesniam pirkiniui ir pan.), tiek ilgalaikiai (juodos dienos rezervas, pradinis įnašas perkant būstą, kaupimas pensijai ir pan.). Laikotarpis, kuriuo bus kaupiama suma, svarbus siekiant įsivertinti, kokią pajamų dalį per mėnesį reiktų atidėti santaupoms. Be to, tai aktualu ir renkantis kaupimo priemones bei jų terminus. Pavyzdžiui, jei santaupoms laikyti pasirinksite terminuotą indėlį, bet netinkamai įvertinsite laikotarpį, po kurio gali prireikti santaupų, rizikuojate prarasti sukauptas palūkanas.
  • Dirbate jūs – tegu dirba ir jūsų pinigai. Išsikėlę tikslą, raskite tinkamiausią priemonę jam pasiekti: investicijos į akcijas netiks jei norite sukaupti juodai dienai, skolinimasis nebus išeitis, jei reikia daugiau pinigų kasdienėms išlaidoms. Na, o jei laikysite santaupas namuose, nebus kompensuojama net mažiausia infliacijos daroma žala. Be to, tikimybė netekti namie laikomų santaupų dėl vagystės ar gaisro yra gerokai didesnė, nei jų netekti, pavyzdžiui, dėl finansų institucijos bankroto.
  • Nelaikykite visų kiaušinių viename krepšyje. Savo santaupas, ypač tuo atveju, jei kaupiate keliems tikslams ar didesnes sumas, vertėtų išskaidyti į atskiras kaupimo priemones. Taip ne tik sumažinsite galimybę netekti galimos grąžos dėl netinkamai įvertinto kaupimo laikotarpio ar staiga prisireikus santaupų, bet ir paskirstysite finansinių netekimų riziką, kas itin aktualu pasirinkus investicines priemones.
  • Geras planas – pirma spontaniškumo sąlyga. Planuokite viską, pradedant pirkinių sąrašu ar atostogomis, baigiant gyvenimu išėjus į pensiją. Tai padės sumažinti galimą trumpalaikių finansinių srautų svyravimų žalą gyvenimo kokybei, efektyviai paskirstyti turimus išteklius bei greičiau pasiekti asmeninius finansinius tikslus.
  • Įpročius keisti sunkiausia, bet tai labiausiai atsiperka. Išleiskite mažiau nei uždirbate ir siekite maksimalios vertės už kiekvieną išleistą litą. Net ir iš smulkių pinigų, pavyzdžiui, kasdien skiriamų  puodeliui kavos kavinėje, per metus susidaro nemenka suma.
  • Domėkitės ir jums seksis. Aktyviai domėkitės savo finansine situacija: pasirinktomis finansinėmis priemonėmis (jų pelningumu, rizkingumu ir pan.), tendencijomis (palūkanų, kainų kaita, rinkų tendencijomis ir pan.). Tinkamu laiku priimkite reikalingus sprendimus (kada pasinaudoti mokesčių lengvata, pakeisti investicijų kryptį ir pan.).
  • Įsteikite šeimos finansų tarybą. Labai svarbu, kad finansine šeimos situacija rūpintųsi visa jūsų šeima. Finansus valdant dviese reikia nusistatyti bendrus tikslus ir prioritetus ir nuspręsti, kas už ką atsakingas. O vaikus įtraukti verta todėl, kad finansinė elgsena formuojasi nuo mažų dienų, tad vaikų finansinį raštingumą bei kaupimo ir taupymo įgūdžius reikia pradėti ugdyti kuo anksčiau.

Parengta pagal www.manofinansai.lt

October 16th, 2015 by Goodwill Financial